erasmus

Pasirinkte temą:

Tapatumas ir pilietinis dalyvavimas

Tapatumas ir migracija

Tapatumas ir mokykla

Edukacinis ir karjeros tapatumas

Tapatumo formavimas ir charakteris

Tapatumas ir gerovė

Asmeninė ir socialinė tapatybė

Tapatumas ir pilietinis dalyvavimas

Interviu su Prof. Lyda Lannegrand-Willems ir Dr. Cyrille Perchec

Kokie buvo pagrindiniai klausimai, į kuriuos siekėte atsakyti savo tyrime?

Lyda: Pirmiausia, mes rėmėmės idėja, jog jauni žmonės nori surasti savo vietą visuomenėje. Jie nori atrasti, kas jie yra. Mums svarbiausia buvo sužinoti, kaip jie suranda savo vietą. Taigi, mūsų pagrindiniai klausimai buvo: Kaip jauni žmonės dalyvauja visuomeniniame gyvenime? Ir kaip skirtingos įsitraukimo į visuomeninį gyvenimą formos susiję su jaunų žmonių tapatumo formavimuisi?

Skaityti toliau... Kokius atsakymus gavote į šiuos klausimus?

Cyrille: Mes nustatėme keletą jaunų žmonių įsitraukimo į visuomeninį gyvenimą formų. Kai kurie jauni žmonės nurodė, kad jie yra itin įsitraukę į visuomeninį gyvenimą tiek formaliais, tiek neformaliais būdais. Pavyzdžiui, buvimas politinės partijos ar konsorciumo nariu, yra formalus dalyvavimo būdas, kai buvimas Facebook‘o grupės, kurioje aptariami politiniai klausimai, nariu yra neformalaus dalyvavimo pavyzdys. Tačiau, kai kurie jauni žmonės, priešingai, yra visiškai neįsitraukę į politinį ir visuomeninį gyvenimą. Taip pat mes pamatėme, kad yra „rezervinio“ dalyvavimo forma, kai asmuo domisi politiniais ir visuomeniniais klausimais, tačiau be aktyvaus įsitraukimo. Tai tarsi „tarpinė“ forma. Ir šiuo atveju, mokytojai, socialiniai darbuotojai ir kiti specialistai, kurie dirba su jaunais žmonėmis, gali vaidinti labai svarbų vaidmenį paskatindami jauno žmogaus asmeninę raidą. Mes nustatėme, kad kai paaugliai ir jauni suaugusieji yra visiškai neįsitraukę į visuomeninį gyvenimą, jie sunkiai nusako, kas jie yra, ir tuo pačiu jie yra atsisakę savo socialinio tapatumo. Pavyzdžiui, kai jaunuolis, kuriam sunku nusakyti savo vietą visuomenėje, ir kuris nežino, kas jis arba ji yra, bei nejaučia, jog priklauso kuriai nors socialinei grupei ar bendruomenei, kyla pavojus tiek asmeniui, tiek visuomenei, nes toks jaunas žmogus gali būti linkęs į marginalizaciją ir radikalizmą.

Kurie rezultatai Jums buvo įdomiausi?

Lyda: Buvo įdomu sužinoti, jog skirtingais būdais jauni žmonės įsitraukia į politinį ir visuomeninį gyvenimą ir kuria savo asmeninį ir socialinį tapatumą. Mums buvo įdomu nagrinėti ir aprašyti tą įvairovę.

Kokia tyrimo nauda? Pateikite du pavyzdžius. Kas naudinfa žinoti jaunam žmogui?

Lyda: Pirmiausia, jauni žmonės turi žinoti, jog yra ne vienas būdas įsitraukti į visuomenės gyvenimą. Yra įvairūs būdai, kurie atrandami paauglystės laikotarpiu ir yra susiję su asmeninio tapatumo suradimu.

Ką mokytojas ar kitas su jaunimu dirbantis žmogus gali pritaikyti iš jūsų tyrimo?

Cyrille: Kalbant apie mokytojus ir tuos, kurie dirba su jaunimu, mes norėtume juos paskatinti organizuoti jaunimui diskusijas ir debatus apie visuomenės aktualijas. Taip pat jie turi skatinti jaunimą dalyvauti visuomenės ir bendruomenės gyvenime atlikdami projektus, kurie skirti vienų jaunų žmonių kitiems. Tokia veikla paskatins jaunimą tyrinėti savo tapatumą, kas bus naudinga socialiniam jų tapatumui bei paskatins įvairių formų pilietinį įsitraukimą.

Apie tyrimo įgyvendinimą: kiek žmonių dalyvavo, ar buvo netikėtumų ar jus nustebinusių išvadų, ir pan.

Lyda: Šis tyrimas atliktas Prancūzijoje, nes mes tyrinėjai iš Prancūzijos. Tyrime dalyvavo daugiau nei 1200 besimokančiųjų iš Prancūzijos, kurių amžius 16-24 metai. Mus nustebimo kad tiek daug jaunų žmonių sutiko dalyvauti tyrime ir domėjosi klausimais, kuriuos uždavėme. Mes norime tęsti šį tyrimą, pavyzdžiui, analizuoti toliau, kodėl kai kurie jauni žmonės yra įsitraukę, o kodėl kiti – neįsitraukę, kas jie yra, kas gali paskatinti juos, arba kaip jaunimas suvokia, kas jiems trukdo įsitraukti.

Cyrille: Nes visiems yra svarbu atrasti, kokia jo arba jos vieta visuomenėje.

Kokie yra Jūsų tyrimo pagrindiniai keturi žodžiai? (kokie kasdieninio gyvenimo žodžiai, o ne akademinio tyrimo raktažodžiai)

Lyda: Jaunimo įvairovė.

Cyrille: Pilietinis dalyvavimas.

Lyda: Tapatumas ir gyvenimas kartu.

Rodyti mažiau

"How is Civic Engagement Related to Personal Identity and Social Identity in Late Adolescents and Emerging Adults? A Person- Oriented Approach"

Authors: Lyda Lannegrand-Willems, Basilie Chevrier, Cyrille Perchec, Alexia Carrizales

"Journal of Youth and Adolescence", Volume 47, Issue 4, April 2018.

Tapatumas ir migracija

Interviu su Dr. Rasa Erentaitė

Kokie buvo pagrindiniai klausimai, į kuriuos siekėte atsakyti savo tyrime?

Šiame tyrime mes visą dėmesį skyrėme etninių mažumų jaunimui. Mes nagrinėjome, kaip jie sprendžia su tapatumu susijusius klausimus, kaip plėtoja savo tapatumą, kas jiems svarbiausia. Iki šiol nėra susistemintų žinių apie etninių mažumų jaunimą Europoje.

Skaityti toliau... Kokius atsakymus gavote į šiuos klausimus?

Rengdami šią literatūros apžvalgą, radome patvirtinimą tendencijai, kad etninių mažumų jaunimas Europoje patiria intensyvesnę tapatumo krizę, lyginant su bendraamžiais, kurie priklauso daugumai. Tai reiškia, kad etninių mažumų jaunimas intensyviau kelia klausimus apie savo kultūrinę priklausomybę, tarpasmeninius santykius ar profesinius pasirinkimus nei daugumai priklausantys jaunuoliai. Kita vertus, iš esamų studijų nėra aišku, kokios yra intensyvesnio tapatumo paieškos pasekmės – ar dėl intensyvesnių tapatumo paieškų etninių mažumų jaunimo šio proceso pasekmės yra blogesnės, ar kaip tik šio proceso metu jie tampa atsparesni, stipresni nei jaunimas, priklausantis daugumai. Kai kurių tyrimų rezultatai paremia idėją, kad etinių mažumų jaunimo tapatumo paieškų proceso pasekmės yra mažiau palankios, tačiau yra tyrimų, kurių rezultatai to nepatvirtina. Šių tyrimų rezultatai rodo, kad kai etninių mažumų jaunimas yra itin įsitraukęs į tapatumo paieškas, yra patys savo tapatumo kūrėjai, ir labai kūrybingi kūrėjai, jie sugeba kurti mišrias tapatybes, integruodami skirtingų grupių elementus į savo tapatumą. Šios mišrios tapatybės ir yra tai, kas yra būdinga etninių mažumų jaunimui, ir kuo jie skiriasi nuo jaunimo priklausančio daugumai.

Kurie rezultatai Jums buvo įdomiausi?

Man įdomiausia buvo tai, kad tyrimų rezultatai, apie tai, kaip etninių mažumų jaunimas formuoja savo tapatumą ir kokios yra šio proceso pasekmės, yra prieštaringi. Pavyzdžiui, kai kuriems jaunuoliams stipresnis įsipareigojimas savo etninei grupei, stipresnis jų etninis tapatumas buvo susijęs su palankiomis išdavomis, pavyzdžiui, didesne gerove. Tačiau tos pačios etninės grupės jaunuoliai, turintys stiprų etninį tapatumą, bet gyvenantys kitoje šalyje, patiria neigiamas pasekmes, ir jų gerovė yra mažesnė. Kuomet tokie prieštaringi tyrimų rezultatai, labai sudėtinga daryti apibendrinimus. Belieka tik pasakyti: gerai, tai priklauso nuo konteksto, ir reikia toliau tai tyrinėti.

Kokia tyrimo nauda? Kas naudinga žinoti mokytojui/dirbančiam su jaunimu?

Tiems, kurie dirba su etninių mažumų jaunimu įvairiose Europos šalyse, būtina žinoti, kad etninei mažumai priklausančiam jaunuoliui formuojant savo tapatumą gali reikėti daugiau resursų ir pastangų nei daugumai priklausančiam jaunuoliui. Vadinasi, to negalima užmiršti dirbant su jaunimu ir galbūt gali reikėti skirti tam tikrus resursus šiems jaunuoliams, kad jie atrastų, kas jie yra: rastų su kuo tapatintis, rastų sau priimtinas vertybes, tikslus ir pan. Taigi, dirbantys su jaunimu žmonės turi į tai atkreipti dėmesį. Kitas svarbus aspektas yra tas, kad iš atliktų tyrimų sunku pasakyti kažką daugiau, nes tyrimų išvados yra prieštaringos. Vadinasi, dirbantys su jaunimu turėtų atkreipti dėmesį į kontekstą, kuriame etninė mažuma yra: kokia tai šalis, kokia šalies politika, kaip etninė grupė suvokiama bendros populiacijos, ar tai diskriminuojama grupė. Visa tai gali nulemti, kokios paramos reikia etninės grupės jaunimui plėtojant savo tapatumą.

Ką naudinga žinoti jaunuoliams?

Jaunimui norėtųsi perduoti, kad ieškodami savo tapatumo jie turėtų pasikliauti savimi, savo gebėjimais surasti tai, kas jiems geriausia. Tyrimų rezultatai rodo, kad jaunuoliai formuodami savo tapatumą gali būti labai kūrybingi: jie gali formuoti mišrų tapatumą, gali atsirinkti, kas jiems artima, svarbu ir patinka. Taigi, laisvai tyrinėkite, laisvai išbandykite ne tik tai, kas yra šalia, arti, bet ir bendresnio pobūdžio tapatumą, tokį kaip pasaulinį, multikultūrinį tapatumą, pavyzdžiui, Europiečio tapatumą. Visa tai gali būti ištekliai jauno žmogaus tapatumo formavimuisi.

Apie tyrimo įgyvendinimą: kiek žmonių dalyvavo, ar buvo netikėtumų ir pan.?

Atlikdami šį tyrimą mes nerinkome naujų duomenų. Mes tik analizavome jau atliktus tyrimus ir jų rezultatus, stengėmės pateikti įžvalgas ir apibendrinimus. Analizę atliko šeši tyrėjų komanda iš trijų šalių. Darbas tokioje komandoje buvo nemenkas iššūkis, bet kartu ir didelis privalumas. Privalumas toks, kad šešios galvos tikrai yra gerai, kuomet keliamos idėjos, daromos įžvalgos, svarstomos pagrindinės mintys. Tačiau iš kitos pusės, kuomet reikia integruoti idėjas, įžvalgas, labai sudėtinga tai padaryti dirbant šešiems žmonėms ir dar skirtingose šalyse. Aš pirmą kartą dirbau tokioje komandoje, ir paskutinė darbo dalis, kai reikėjo viską integruoti, buvo man tikras iššūkis.

Jei jūsų tyrimas būtų medicinos instrumentas, koks jis būtų?

Šis tyrimas ne tiek primena tam tikrą instrumentą, kiek medicininės apžiūros procedūrą: kuomet tu paimi skirtingus tyrimus naudodamas skirtingus metodus, ir stengiesi nustatyti diagnozę, pateikti įvertinimą, tinkančią visam kūnui. Mūsų tyrime tas kūnas – tai etninių mažumų jaunimo tapatumo tyrimai.

Kokie yra Jūsų tyrimo pagrindiniai keturi žodžiai?

Etninė mažuma, Europa, jaunimas ir tapatumas.

Rodyti mažiau

"Identity Among Ethnic Minority Youth In Europe"

Authors: Rasa Erentaitė, Lyda Lannegrand-Willems,Oana Negru-Subritica, Rimantas Vosylis, Jolanta Sondaitė, Saulė Raižienė

"European Psychologist"

Tapatumas ir mokykla

Interviu su Dr. Ingrida Gabrialavičiūte ir Dr. Rimantu Vosylium

Į kokius pagrindinius klausimus ieškojote atsakymų savo tyrime?

Rimantas: Pagrindinis mūsų tyrimo klausimas buvo nagrinėti, kaip patyrimas mokykloje, o būtent, kaip kažkas jaučiasi mokykloje ir kaip kažkas vertina mokyklą, siejasi su tuo, kaip jie konstruoja savo aš vaizdą, kurį mes vadiname tapatumu.

Ingrida: Taip pat norėjome patikrinti, ar šis poveikis yra abipusis. Turime galvoje, kad bandėme išsiaiškinti, kaip patyrimas mokykloje gali paveikti tapatumo konstravimo procesą, o taip pat, ar įmanoma, kad tai, kaip jauni žmonės konstruoja savo tapatumą, gali paveikti tai, kaip jie mato mokyklą ir kaip jie iš tiesų joje jaučiasi.

Skaityti toliau... Kokius atsakymus radote į šiuos klausimus?

Rimantas: Taigi, pagrindinis mūsų tyrimo rezultatas buvo, kad iš tiesų tik išgyvenimai mokykloje veikia kaip jauni žmonės konstruoja tapatumą, o ne atvirkščiai.

Ingrida: Dviejų rūšių išgyvenimai mokykloje: įsitraukimas besimokant – realus dalyvavimas mokyklinėse veiklose – ir perdegimas besimokant – emocinis nusišalinimas nuo mokyklos, išsekimo jausmas – buvo skirtingai susiję su tapatumo konstravimo procesais.

Rimantas: Šie išgyvenimai mokykloje buvo gana skirtingai susiję su trimis tapatumo stiliais. Įsitraukimas besimokant, kuris apima aktyvų mokyklinių veiklių atlikimą, iš esmės skatino labiausiai adaptyvų būdą spręsti tapatumo klausimus – informacinį tapatumo stilių. Ir perdegimas besimokant daugiausia skatino kitas strategijas, viena jų yra tapatumo klausimų vengimas apskritai, ir normatyvinį stilių, kuris atspindi priklausymą nuo svarbių žmonių nuomonių apie tave.

Kas jums įdomiausia/labiausiai intriguoja Jūsų tyrime?

Rimantas: Manau, vienas įdomiausių ir labiausiai intriguojančių tyrimo aspektų yra kai tu iškeli hipotezes prieš atliekant tyrimą ir surinkęs duomenis randi savo hipotezėms patvirtinimą. Tai visada yra mums įdomiausia tyrimo dalis.

Ingrida: Mes iš tiesų bandėme susieti tokius patyrimo mokykloje aspektus, kurie dar nebuvo siejami. Bandėme ieškoti, ar įsitraukimas besimokant ir išsekimas mokykloje siejasi su tapatumo konstravimo procesais. Ir radome tam patvirtinimą. Tai buvo įdomiausia mums kaip tyrėjams.

Kuo šis tyrimas naudingas? Pagalvokite apie 2 pavyzdžius. Ko jaunas žmogus gali pasimokyti?

Ingrida: Mūsų tyrimas gali būti naudingas jaunuoliams nes jis primena, kad gali būti iš tiesų naudinga daryti tai, ko iš tavęs prašo mokykla: aktyviai dalyvauti pamokų metu, būti dėmesingu mokytojams, atlikti užduotis. Nes tai ne tik padeda gauti geresnius pažymius, bet ir tobulėti kaip žmogui.

Kaip mokytojas/jaunimo darbuotojas gali pritaikyti tai darbe su jaunais žmonėmis?

Ingrida: Mūsų tyrimas taip pat gali būti naudingas mokykloje dirbantiems specialistams ir mokytojams, nes jis atkreipia dėmesį į jaunų žmonių įsitraukimo požymius ir išsekimo mokykloje požymius.

Šiek tiek informacijos apie šio tyrimo įgyvendinimą: kiek žmonių dalyvavo, ar buvo kokių nors netikėtumų ar stebinančių rezultatų ir pan.?

Ingrida: Tai buvo gana ilgas tyrimas. Visas tyrimas truko tris metus, mes apklausėme mokinius iš 7 mokyklų vienoje Lietuvos apskrityje. Susitikome su mokiniais 3 kartus – vieną kartą per metus. Uždavėme jiems tuos pačius klausimus. Taigi, visas procesas pareikalavo daug pastangų, daug laiko. Mums reikėjo užmegzti labai gerą kontaktą su mokiniais. Siekėme motyvuoti juos padėti mums ir atsakyti į tuos pačius klausimus, kurie kartais jiems nusibosdavo – bet mes džiaugiamės, kad tai padarėme!

Jei šis tyrimas būtų gydymo instrumentas – kas tai būtų?

Rimantas: Aš manau, kaip gydymo instrumentas tai būtų kažkas panašaus į chirurgo skalpelį nes jį aš laikau labai tiksliu. Mūsų tyrimas yra kiekybinis ir tęstinis, kas taip pat reiškia, kad surinkome gana reprezentatyvią paauglių imtį Lietuvoje, ir naudojome gana aukšto validumo instrumentus matuoti šiems išgyvenimams ir tapatumo stiliams, ir galiausiai atlikome gana sudėtingą statistinę analizę, kuri suteikia tikrai tikslius visų ryšių įverčius. Taigi, todėl man tai labiausiai primena chirurgo skalpelį.

Kokie yra svarbiausi 4 žodžiai apibūdinantys Jūsų tyrimą?

Rimantas: Pagrindiniai šio tyrimo žodžiai, man atrodo, būtų: kas aš esu, ir kaip aš formuoju savęs vaizdą...

Ingrida : ...ir ką aš darau mokykloje, ir kaip aš jaučiuosi mokykloje.

Rodyti mažiau

"How does School Experience Relate to Adolescent Identity Formation Over Time? Cross-Lagged Associations between School Engagement, School Burnout and Identity Processing Styles"

Authors: Rasa Erentaitė, Rimantas Vosylis, Ingrida Gabrialavičiūtė, Saulė Raižienė

"Journal of Youth and Adolescence", Volume 47, Issue 4, April 2018.

Edukacinis ir karjeros tapatumas

Interviu su Dr. Oana Negru-Subtirica

Kokie buvo pagrindiniai klausimai, į kuriuos siekėte atsakyti savo tyrime?

Žinote, yra posakis: jei jums patinka mokykla, patiks darbas. Mes taip sakome, bet mažai žinome apie šį posakį paauglystėje. Kuomet darbas yra labai tolimas paauglio gyvenimo aspektas. Taigi, šiame tyrime norėjome pamatyti, kaip ugdymas ir darbas siejasi per tapatumą.
Paaugliai turi daug rūpesčių, tačiau, darbas, kurį jie dirbs labai tolimoje ateityje, dažnai nėra vienas jų. Nepaisant to, daug pasirinkimų, kuriuos jie padaro mokykloje veikia jų sprendimus dėl ateities darbo.

Skaityti toliau... Kokius atsakymus gavote į šiuos klausimus?

Per mokslo metus stiprūs edukaciniai įsipareigojimai – kai kurie mokiniai, kurie buvo labai įsitraukę besimokant – padėjo ir ir sustiprino tvirtus karjeros įsipareigojimus ar pasirinkimus susijusius su ateities darbo sritimis. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad mokinys kuris buvo labai įsitraukęs besimokant per laiką tapo labai įsitraukusiu ir renkantis ateities darbą. Tai yra neįtikėtinai svarbu, nes tai reiškia, kad mokiniams įprasminant savo mokymąsi jie geriau įprasmino ir savo ateities darbą ar profesiją. Kitas svarbus rezultatas buvo, kad karjeros lankstumas, kuris reiškia atvirumą pasirinkimams – tau patinka vienas darbas, pavyzdžiui, nori tapti staliumi bet tu taip pat mąstai, kad galėtum tapti programuotoju ar gydytoju – šis karjeros lankstumas padeda sustiprinti edukacinius įsipareigojimus, taigi padeda tau tapti labiau patenkintu mokymusi, labiau įsitraukusiu besimokant. Tai reiškia, kad toks lankstumas, kuris iš tiesų parengia tave šiam kintančiam darbo laukui labai padeda sustiprinti įsitraukimą mokantis.

Kurie rezultatai Jums buvo įdomiausi?

Šiuolaikiniame pasaulyje sakoma, kad nėra gerai atsisakyti savo tikslų, tada tampi neryžtingu, ne kaip atrodai. Kartais sakoma, kad atsisakęs savo tikslų tampi nevykėliu. Bet mes nustatėme, kad savo tikslų atsisakymas iš tikrųjų yra geras dalykas. Šis karjeros lankstumas apie kurį kalbėjau, tai, kad nesi susikoncentravęs tik į vieną kryptį, kuris palieka daug atvirų pasirinkimų, iš tiesų yra geroji savo tikslų atsisakymo pusė, nes tai reiškia, kad tu galvoji apie daugiau nei vieną tikslą ir tada tampi labiau prisitaikiusiu besimokant ir taip pat savo ateities darbui. Taigi, pasiliekant daugiau variantų ir būnant pasirengusiu persvarstyti kai kuriuos jų, yra geroji savo tikslų išsižadėjimo pusė.

Ko jaunas žmogus ir specialistas gali iš to pasimokyti?

Aš manau, jaunas žmogus, tu ar aš, mes visada svarstome: kodėl aš vis dar einu į mokyklą? Kodėl aš mokausi to, ko mokausi mokykloje? Šio tyrimo dėka tu suprasi, kad buvimas įsitraukusiu mokykloje ir įsipareigojimas mokytis iš tiesų padeda tau suprasti daugiau apie tai, ką tu nori dalyti savo ateities darbe. Kad mokykla turi tolimą tikslą, kuris yra geresnis tikslas, kuris galiausiai gali suteikti tau daug daugiau laimės.
From the perspective of the professional, either teacher or counselor, you can see that you can help students through two levels, in order to make them more committed to their education or to their vocation. That education and vocation are closely linked, and by looking at and analyzing the manner in which adolescents commit to, explore or reconsider educational or vocational goals, you can use one or the other to help them through counseling or during classes.
Iš specialisto perspektyvos, ar tai būtų mokytojas, ar konsultantas gali pamatyti, kad gali padėti mokiniams dviem lygiais norint padėti jiems labiau įsipareigoti mokymuisi ar karjerai. Mokymasis ir karjera yra glaudžiai susiję, ir stebėdami bei analizuodami tai, kaip paaugliai įsipareigoja, tyrinėja ir persvarsto mokymosi ar karjeros tikslus galite panaudoti vieną ar kitą dalyką ir padėti jiems konsultacijų ar pamokų metu.

Kaip Jūs įgyvendinote savo tyrimą?

Šiame tyrime dalyvavo daugiau nei 1000 paauglių 2 tyrėjai, 10 tyrėjų asistentų. Kai paaugliai pildė klausimynus 3 kartus per mokslo metus buvo labai įdomu stebėti, kad jie pradėjo daugiau reflektuoti apie savo mokymąsi ir karjerą, ir kai programos pabaigoje pasiūlėme galimybę jiems dalyvauti savęs tobulinimo seminaruose, jiems iš tiesų patiko daugiau pamąstyti apie tai, koks yra jų mokymasis ir karjera ne tik pamokų metu.

Kokie yra Jūsų tyrimo pagrindiniai žodžiai?

Mokymasis, karjera, paauglystės amžius.

Rodyti mažiau

"Reciprocal Associations between Educational Identity and Vocational Identity in Adolescence: A Three-wave Longitudinal Investigation"

Authors: Oana Negru-Subtirica, Eleonora Ioana Pop

"Journal of Youth and Adolescence", Volume 47, Issue 4, April 2018.

Tapatumo formavimas ir charakteris

Interviu su Ewa Topolewska-Siedzik

Kokie buvo pagrindiniai klausimai, į kuriuos siekiate rasti atsakymus savo tyrimu?

Kaip jauni žmonės, kurių amžius 13 ir 16 metų, ieško atsakymų, kas jie yra mūsų pasaulyje? Ar jie skiriasi tarpusavyje, ar daro taip pat? Ir koks yra jų charakterio vaidmuo šiame procese? Galima sakyti, kad asmenybė vaidina svarbų vaidmenį tame, kaip žmonės elgiasi. Mes atlikome tęstinį tyrimą, tai reiškia, kad mes tyrėme tuos pačius žmones penkis kartus per 1,5 metų. Norėjome sužinoti, kaip asmenybės bruožai įtakoja tapatybės formavimąsi dviejose: jaunesniųjų ir vyresniųjų paauglių amžiaus grupėse.

Skaityti toliau... Kokius atsakymus radote į šiuos klausimus?

Jauni žmonės bręsdami vis daugiau ir daugiau tyrinėja, kas jie yra. Be to, galime pasakyti, kad vyresnieji labiau ir akyviau tuo domisi. Be to, tai, kaip jie patys save tyrinėja, yra tikrai susiję su jų charakteriu. Ką tai reiškia? Mes galime pasakyti, kad mūsų asmenybė turi dvi stiprybes. Pirmoji yra susijusi su augimu, su būdu, pavyzdžiui, kaip mes norime rasti kažką daugiau nei iš tiesų esame dabar. O antroji susijusi su būdu, kad mes norėtume išlaikyti tiksliai tą patį modelį visame mūsų elgesyje. Ir šios dvi stipriosios pusės daro įtaką tam, kaip jauni žmonės ieško atsakymo, kas esu, ar kas noriu būti ateityje. Tačiau svarbu, kad plastiškumas, pirmoji asmenybės stiprybė, susijusi su augimu (brendimu), taip pat įtakoja tyrinėjimo ir tapatybės formavimo kryptis, tačiau tik jaunesniems paaugliams. Taigi, apie 13-14-15 metų. O vėliau, vyresnio amžiaus paaugliams, jis visai nedaro įtakos.

Kas jūsų tyrime patinka labiausiai / labiausiai sudomino?

Svarbiausia ir įdomiausia yra tai, kad jaunesni ir vyresni paaugliai iš tiesų skiriasi tuo, kaip jie įsitraukia į visa tai, kas yra susiję su tapatumu.. O dar svarbiau yra tai, kad asmenybė atlieka visiškai skirtingą vaidmenį paauglystės pradžioje ir šio laikotarpio viduryje. Mes negalime žvelgti į jaunystę kaip vienodą (vienalytį) laikotarpį. Jaunesni ir vyresni paaugliai elgiasi skirtingai.

Informacija apie šio tyrimo įgyvendinimą: kiek žmonių dalyvavo, ar buvo netikėtų akimirkų ar stebina rezultatai ir kt.?

Mūsų tyrime dalyvavo beveik 2000 paauglių iš Lenkijos. Mes aplankėme juos 5 kartus mokyklose. Tai reiškia, kad kartais sunku atsakyti į tuos pačius klausimus 5 kartus. Taigi iš anksto paruošėme specialias dovanas, seminarus, taip pat leidinį, skirtą tik mūsų projekte dalyvavusiems paaugliams, taip pat yra lenkų posakis "moja droga" - mano kelias: kas aš esu ir kokios yra mano stiprybės.

Jei šie tyrimas būtų medicininis įrankis - koks įrankis tai būtų?

Manau, kad rentgenas ar net magnetinis rezonansas. Kodėl? Kadangi mes stengiamės pagauti tai, ką sunku pamatyti kasdieniame gyvenime: sąsajas tarp jaunuolių identiteto ir asmenybės.

Kokie yra pagrindiniai 4 raktiniai žodžiai apie jūsų tyrimą?

Skirtumai tarp vyresnių ir jaunesnių paauglių.

Kuo tai bus naudinga? Ko iš to gali pasimokyti jaunas žmogus?

Tai yra normalu, kad kartais nežinote, ko norite ir kas iš tikro esate. Jūs vis dar turite daug laiko, kad sužinotumėte kam teiktumėte pirmenybę. Mūsų visų poreikis būti atviriems kitiems ir aplinkai, kaip ir poreikis apsaugoti savo tikslus, interpretacijas ir strategijas yra skirtingas. Tai reiškia, kad mūsų asmenybė – yra tapatumo formavimosi proceso intensyvumo rezultatas. Taigi, nereikia daryti būtent to paties, ką daro kiti, jūs galite siekti savo prioritetų, kol nežeisite kitų žmonių. Normalu, kad jauni žmonės nuo 13 iki 15 metų ir vyresni, nuo 16 iki 18 metų, skirtingai įsitraukia į atsakymų ieškojimą ir paauglystėje šis poreikis didėja.

Kaip mokytojas ar su jaunimu dirbantis žmogus gali tai pritaikyti savo darbe?

Kaip suaugusieji, turėtume prisiminti, kad žmonės yra skirtingi, todėl neįmanoma rasti vieno tinkamo jaunų žmonių tapatybės formavimo būdo. Taigi tinkamas būdas yra tai, kad jauni žmonės turėtų siekti būti atsakingi ir suvoktų, kam jie teikia pirmenybę. Tai ypač svarbu, kai suprantame, kad charakteris, taigi asmenybė, veikia visą mūsų elgseną, taip pat susijusią ir su tapatumo formavimu.

Rodyti mažiau

"Trajectories of Identity Formation Modes and Their Personality Context in Adolescence"

Authors: Ewa Topolewska-Siedzik, Jan Cieciuch

"Journal of Youth and Adolescence", Volume 47, Issue 4, April 2018.

Tapatumas ir gerovė

Interviu su Dominika Karaś

Kokius klausimus kėlėte savo tyrime?

Mūsų tyrimas siekė atsakyti į klausimą, kaip tapatumo formavimasis skirtingose gyvenimo srityse prisideda prie gerovės patyrimo, ir kurios gyvenimo sritys yra kertinės skatinant jaunų žmonių gerovę. Tapatumą suprantame kaip atsakymą į klausimą „kas aš esu?“ jauniems žmonėms svarbiose gyvenimo srityse. Atsakymo į šį klausimą ieškojimas siejasi su įvairių gyvenimo alternatyvų, įvairių galimybių tyrinėjimu ir įsipareigojimu kai kurioms jų.
Sritys, kurias įtraukėme į savo tyrimą buvo asmenybės savybės, pasaulėžiūra, pomėgiai ir interesai, gyvenimo patirtys, ateities planai ir santykiai su kitais žmonėmis.

Skaityti toliau... Kokius atsakymus atradote į šiuos klausimus?

Atradome, kad du iš trijų tapatumo procesų yra stipriai susiję su gerove daugumoje gyvenimo sričių, kurias tyrėme. Šie procesai: įsipareigojimas tapatumui (kuris reiškia tapatumui reikšmingoje srityje padarytus sprendimus) ir gilus tyrinėjimas (kurį suprantame kaip informacijos rinkimą apie esamus įsipareigojimus). Trečias tapatumo procesas, tapatumo persvarstymas (apibrėžtas kaip dvejonės dėl dabartinių tapatumo pasirinkimų), mažino asmenų gerovę. Tačiau šie ryšiai nebuvo nustatyti visose gyvenimo srityse.

Kurie rezultatai Jums buvo įdomiausi?

Įdomiausias ir stebinantis rezultatas buvo pats faktas, kad gyvenimo srityse iš tiesų skiriasi ryšiai tarp tapatumo ir gerovės, ir pati svarbiausia jaunų žmonių gerovei buvo asmenybės sritis. Ir tai reiškia, kad tvirti ir santykiniai stabilūs atsakymai į klausimus: „kokios yra mano kertinės asmenybės savybės?“ Kokie yra mano asmenybės elementai?“, kurie yra mums esminiai atsakant į klausimą „kas aš esu?“ siejasi su gera savijauta gyvenime.

Ko jaunas žmogus ir specialistas gali iš to pasimokyti?

Aš manau, kad tiek jauni žmonės, tiek mokytojai ar kiti specialistai dirbantys su jaunimu gali pasimokyti iš mūsų tyrimo, kad tapatumo tyrinėjimai yra ypatingai svarbūs norint gyvenime jaustis gerai.
Taigi, žinojimas, kas aš esu skirtingose gyvenimo srityse suteikia man gerovės jausmą, gerą savijautą ir laimės jausmą, taigi tapatumo raidos skatinimas ir stiprinimas mokykloje yra ypač reikšmingas jaunimo raidai.

Kaip Jūs įgyvendinote tyrimą?

Mes ištyrėme daugiau nei 1300 jaunų žmonių. Kai kurie jų užpildė klausimynus internetu, o kai kurie jų užpildė standartinius popierinius klausimynus. Ir mes atlikome tyrimus įvairiuose kontekstuose tokiuose kaip universitetai, darbo vietos, diskusijų grupės, tinklapiai ir t.t. Dar daugiau, mes naudojome patikimus psichologinius tyrimus vertinant tapatumo procesus ir gerovę.

Jei šis tyrimas būtų medicininis instrumentas, koks jis būtų?

Manau, kad tai gali būti kompiuterinis tomografas, nes mes mėginome gauti pilną, užbaigtą nagrinėtų ryšių vaizdą ir mėginome apimti visą gyvenimo sričių įvairovę, kurios yra svarbios jauniems žmonėms ir jų tapatumui.

Ar galite apibūdinti savo tyrimą 4 žodžiais?

Manau, kad 4 svarbiausi žodžiai mūsų tyrime yra, žinoma, tapatumas, gerovė ir, manau, įsipareigojimas tapatumui ir tapatumo tyrinėjimas.

Rodyti mažiau

"The relationship between identity processes and well-being in various life domains"

Authors: Dominika Karaś, Jan Cieciuch

"Journal of Youth and Adolescence", Volume 47, Issue 4, April 2018.

Asmeninė ir socialinė tapatybė

Interviu su Dr. Flavia Albarello

Kokius klausimus siekėte atsakyti šiuo tyrimu?

Tai jaunų žmonių pasirinkimų švietimo ir santykių srityse, jų tapatinimosi su klasės draugais ir geriausių draugų grupe tyrimas.

Skaityti toliau... Ką nustatėte?

Nustatėme keletą įdomių dalykų, tačiau svarbiausia buvo tai, kaip tai kiek jaunuolis buvo patenkintas savo santykiais su bendraklasiais, turėjo įtakos jo pastangoms renkantis ką mokytis ir kaip pasitenkinimas savo draugais paveikė jo santykius su geriausiais draugais.

Koks buvo įdomiausias atradimas?

Įdomiausia buvo tai, kad tapatinimasis su klasiokais ir draugais turėjo įtakos asmeniniams pasirinkimams švietime ir asmeniniame gyvenime, o tai reiškia, kad jeigu aš žinau, kad jaunas žmogus yra patenkintas savo klase, yra įsipareigojęs klasiokams ir savo draugų grupei, jis labiau yra patenkintas mokymusi ir daugiau į tai įsitraukia ir santykiai su geriausiais draugais tampa svarbesni.

Ko mokytojai, jaunimo darbuotojai ir jauni žmonės gali iš to pasimokyti?

Šio tyrimo rezultatai mokytojams sako, kad priklausomai nuo to, kuo geresnį klimatą jie gali sukurti ir kuo daugiau gali padėti jauniems žmonėms tapatintis su bendraklasiais kaip grupe, tuo labiau mokiniai gali patirti sėkmę akademinėje karjeroje labiau įsitraukti į tai, ko jie mokosi. Taip pat jauniems žmonėms atsiranda galimybė suprasti, kad kuo labiau jie geba kurti palankius santykius su kitais, draugais, tuo labiau ateityje tai lems jų sugebėjimą palaikyti tvirtus santykius su geriausiais draugais ar partneriais. Taigi, manau, kad geri santykiai su kitais, tapatinimasis su draugais jiems bus labai naudingi ateityje.

Papasakokite šiek tiek apie tyrimo eigą.

Tyrimas vyko visus mokslo metus, dalyviai turėjo užpildyti tą patį klausimyną 3 kartus, kas tris mėnesius. Žinoma, pirmiausia gavome dalyvių ir jų tėvų sutikimą dalyvauti šiame tyrime. Įdomiausia buvo tai, kad jie buvo labai laimingi galėdami dalyvauti šiame tyrime apie save ir jų asmeninę tapatybę, jie norėjo kažką suprasti apie save, jie mums buvo labai atviri ir atsakydami į asmeninius klausimus. Ta prasme, rezultatai buvo tikrai įdomūs.

Jeigu jūsų tyrimas būtų medicinos įrankis, koks įrankis ar medicininis instrumentas tai būtų?

Manau, kad mūsų tyrimą galima apibūdinti kaip vitaminų lašus jauniems žmonėms, kad sustiprintų jų santykius su kitais mokykloje, su draugais ir padėtų jiems geriau jaustis šiame kontekste.

Ar galėtumėt apibūdinti šį tyrimą keturiais žodžiais?

Pagrindiniai šio darbo raktažodžiai: jaunimas; asmens tapatybė - tai būdas, kuriuo aš pats apibūdinu save, kuo aš noriu būti, pavyzdžiui, mokytojas, studentas, mama, chirurgas; socialinis tapatumas – kuris siejamas su grupės, kuriai priklausau savo gyvenime, svarba, mano santykiais su kitais; Tęstiniai tyrimai – tai susiję su tyrimo metodu, kurį mes naudojome, norėdami išnagrinėti asmeninio ir socialinio tapatumo raidą.

Rodyti mažiau

"I and Us: A Longitudinal Study on the Interplay of Personal and Social Identity in Adolescence"

Authors: Flavia Albarello, Elisabetta Crocetti, Monica Rubini

"Journal of Youth and Adolescence", Volume 47, Issue 4, April 2018.

Back to top
These materials were produced within the framework of the INSIDE Project. The project has been funded with support from the European Commision. Publications and products reflect only the views of the authors, and the Commission cannot be held responsible for any use which may be made of the information contained therein.